PROFESINĖS VEIKLOS TYRIMAS

Gerai išlavinti smulkiosios motorikos įgūdžiai turi reikšmingos įtakos vaiko kalbos raidai, kasdieninių įgūdžių formavimuisi, bei sėkmingam pasiruošimui mokyklai. Praktiniai tyrimai rodo, kad molio integravimas į ikimokyklinio ugdymo programas teigiamai veikia vaikų kūrybiškumą, įsitraukimą ir yra efektyvi priemonė smulkiąjai motorikai lavinti.

Kokybiniam tyrimui paskyriau 6 pamokas (po 30min.). Kiekviena pamoka turėjo temą:

1. Pamoka "VEIDUKAS"

2. Pamoka "VELYKINIS KIAUŠINIS"

3. Pamoka "KAS MIŠKE GYVENA?"

4. Pamoka "PIRMOJI MANO VARDO RAIDĖ"

5. Pamoka "ŽMOGUS"

6. Pamoka "GEOMETRINĖ FIGŪRA"

VISO TYRIMO METU ATLIKTŲ VAIKŲ DARBŲ TEMINIAI PAVYZDŽIAI

1. Pamoka "VEIDUKAS"

2. Pamoka "VELYKINIS KIAUŠINIS"

3. Pamoka "KAS MIŠKE
GYVENA?"

4. Pamoka "PIRMOJI MANO VARDO RAIDĖ"

5. Pamoka "ŽMOGUS"

6. Pamoka "GEOMETRINĖ FIGŪRA"

Pamokų metų dirbdami su baltu moliu, vaikai formavo įvairius objektus (žmones, ornamentus, gyvūnus, raides, geometrines formas) lavindami plaštakos, rankų pirštų judesius. Taktiliniams pojūčiams paįvairinti taip pat naudojo ir gamtines medžiagas iš miško (gyvūnams formuoti), bei įvairaus dydžio spalvotus karoliukus, sagas, ženkliukus (papildyti vardo raides). Nuo pat pirmosios pamokos vaikai labai noriai įsitraukė į veiklas. Pajutę kaip lengvai ir plastiškai jie gali keisti molio formą ugdytiniai noriai ir aktyviai atliko įvairius plaštakos ir rankos pirštų judesius, tokius kaip žnaibymas, spaudimas, kočiojimas, minkymas, mušimas, sukiojimas. Tai leido daugeliui iš jų ne tik sėkmingai atlikti paskirtas užduotis, bet ir atsipalaiduoti emociškai. Vaikai turintys specialiųjų poreikių taip pat visai neblogai susitvarkė su jiems paskirtomis užduotimis, kurios nebuvo diferencijuotos. Vaikai užduotis atliko kiek lėčiau, taip pat kai kuriuose jų darbuose išryškėjo tam tikra bendra specifika.

Štai nuotraukose pateikiu temos "Veidukas" ir Kas miške gyvena?" pavyzdžius. Šiuos darbelius atliko trys specialiuosius poreikius turintys vaikai. Jų darbuose išryškėjo bendra specifika - skylučių durstymas. Paprašius vaikus plačiau pakomentuoti savo darbelius vienas iš jų apskritai nepanoro kalbėti. Berniukas suformavęs "Veiduką Nr.2" pakomentavo, jog tai žmogus turintis daug akių. Paklausus jo, kam žmogui reikia tiek daug akių, jis atsakė: -"kad geriau matytų". Trečiasis ugdytinis, atlikęs darbelį tema "Kas miške gyvena", pavadino jį "Gali bėgti, gali trenkti", plačiau apie savo darbą jis kalbėti taip pat nepanoro.

Neįvardintas objektas iš temos "Veidukas"

"ŽMOGUS TURINTIS DAUG AKIŲ" iš temos "Veidukas"

"GALI BĖGTI, GALI TRENKTI" iš temos "Kas miške gyvena?"

Analizuojant stebėjimo protokolus, padariau išvadą, jog labiausiai pasiteisinusi buvo šeštoji pamoka GEOMETRINIŲ FORMŲ UŽPILDYMAS MOLIO RUTULIUKAIS, nes jos metu galėjau įvairiapusiškai stebėti ir įvertinti:

pirštų miklumą ir kontrolę – vaikai, kurie gebėjo suformuoti mažus ir taisyklingus rutuliukus, demonstravo gerai išlavintą pirštų motoriką ir koordinaciją.

jėgos reguliavimą – vaikai, kurie tiesiog įtrynė molį į formeles, galimai dar nesukontroliuoja rankų jėgos arba ieško lengvesnio kelio atlikti užduotį.

kruopštumą ir dėmesingumą – tie, kurie nuosekliai dėjo vienodus rutuliukus, rodė atidumą, kantrybę ir gebėjimą susikoncentruoti.

Paskutinėse pamokose pastebėjau, jog didesnė dalis vaikų pradėjo kruopščiau atlikti užduotis, pilnai pabaigdavo pradėtus darbus, panaudojo kur kas daugiau smulkių detalių. Tuo galima įsitikinti ir peržvelgus atliktų darbų fotografijas. Ugdytiniai taip pat pageidavo nulipdyti papildomų objektų, tokių kaip saulė, kalnelis, ausinės, butelis, vardas, gėlė.

Teminis smulkiosios motorikos ugdymo ciklas parodė, kad kūrybinės ir sensoriką stiprinančios veiklos padeda atskleisti vaikų individualius motorinius gebėjimus, bei prisideda prie tolimesnės jų raidos.